- kirpis
- kir̃pis sm. (2) 1. kirpimas: Geras kir̃pis jo, t. y. jis gerai kerpa J. 2. vienas įkirpimas žirklėmis: Tos žirklės ilgos – vienu kirpiu galima cielą sprindį iškirpti Lž. 3. įkirptas ženklas: Įkir̃pk į aviuko ausį, ir bus kir̃pis J. Įkirpk savo avineliams kirpelius į ausis Lž. 4. vienu žirklių uždėjimu kirpimo žymė: Tokios trumpos vilnos, net kir̃piai matyti Lkž. Kir̃piai išgrobstyti avių kailiūse – matyt, raganos avis kerpa Šts. 5. užpjova, užkirpimas: Nepadaryk didelius kirpiùs Mrj. Biskį kir̃pio išmušiau – ar negadins šliurė kojos? Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.